Sveiki atvykę į Viljandžio apskrities Savivaldybių sąjungos tinklapį!
VILJANDžIO APSKRITIES PRISTATYMAS
Plotas: plotas maždaug 3 500 km˛ – apie 8% visos Estijos ploto.
Gyventojai: apie 54 000 gyventojų, tarp kurių estai sudaro 98%,
iš jų maždaug 30 000 gyvena kaimo vietovėje.
Centras: Viljandžio miestas, kuriame gyvena apie 19 870.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Viljandžio regionas yra Estijos Respublikos vidurinėje bei pietinėje dalyje (žr. žemėlapį), bendra siena su kaimynine valstybe – Latvija.
GAMTAViljandžio apskrities didžioji dalis išsidėsčiusi vaizdingoje Sakalos aukštumoje, kurioje giliai įsiterpia pirmykščiai slėniai, labiausiai žinomi ir gražiausia iš jų – tai Viljandis ir Karksi. Apskrities rytinėje dalyje telkšo didžiausias Estijos vidaus vandenų telkinys Virtsjervis (Vőrtsjärv), pelkėti miškai ir nendrynai. Vakarinę dalį sudaro daug stambių upių bei plačių raistų, o ųiaurėje, Kolga-Jaani galima išvysti savitą drumlinų kraštovaizdį.
Aukščiausias taškas nuo jūros paviršiaus: 146 m Rutu kalnas.
Miškingumas: 45,2%.
Vyraujančios medžių rūšys: pušys, eglės, beržai, baltalksniai.
Gyvūnija: 2004 m. užregistruota: elnių – 950, rusvųjų stirnų – 40, laukinių ožkų – 3650, šernų – 1000, lokių – 25, vilkų – 8, lūšių – 46, bebrų – 1100.
Gamtosaugos teritorijos: maždaug 12%.
Tarp jų didžiausias – Soomaa nacionalinį parkas (370 km˛) buvo įkurtas 1993 m. Pavasarinių potvynių metu Soomaa vandens lygis gali pakilti virš penkių metrų. Gamtos ir išsidėstymo vietos sąlygotą reguliarų potvynį vietiniai gyventojai vadina penktuoju metų laiku.
Sekliame ir palyginti žemakrančiame Virtsjervio ežere (plotas 270 km˛) veisiasi 36 rūšių žuvys, tarp jų, lydžiai, sterkai, plekšnės.
ISTORIJA
13 amžiuje dabartinės Viljandžio apskrities teritorijoje plytėjo senosios Sakalos ir Nurmekundo žemės. Čia buvo žymiausio senovės estų seniūno bei karo vado Lembito valda, Lihaverės tvirtovė, kuri yra akivaizdus estų istorijos paminklas ir senovės kovų už laisvę simbolis. Viljandžio kraštą buvo užėmusi Lenkija, Lietuva, Vokietija, Švedija ir Rusija, o apskritį nusiaubė gausūs karai.
Viljandžio krašto dvarų istoriją mena dvarų kompleksai, iš kurių ligi šių dienų išliko daugiau kaip 20.
19 amžiaus antrojoje pusėje Viljandžio apskritis buvo viena iš labiausiai pasiturinčių Estijoje. Linų auginimas sparčiai plėtojo valstiečių gyvenimą, ir ūkius visų pirma išsipirkinėjo vietos gyventojai, etnografiškai vadinami „mulgiais“.
Nors dabartinės Viljandžio apskrities ir buvusio Mulgių krašto teritorijos pilnutinai nesutampa, pasiturinčių mulgių ūkininkų užsispyrimas ir gerovė žinomi ligi šių dienų. Kaip tik Viljandžio apskrityje gavo pradžią Estijos nacionalinis judėjimas. Iš čia kilo ir čionai užaugo nė vienas iškilus tautinio atgimimo veikėjas, tarp kurių žymiausias laikraščio „Sakala“ steigėjas Carl Robert Jakobson. Derlingos žemės ir valstiečių darbštumas praėjusio šimtmečio pradžioje Viljandžio apskrityje sąlygojo daugybės pasiturinčių ūkių klestėjimą, kuris, deja, jų šeimininkams tapo lemtingu. Įsitvirtinus Tarybų valdžiai, į Sibirą buvo ištremta apie 9000 Viljandžio apskrities gyventojų.
VILJANDžIO APSKRITIES SAVIVALDYBIŲ SAJUNGOS PRISTATYMAS
Viljandžio apskrities Savivaldybių sąjunga (toliau – Sąjunga) tai 1992 metų sausio 17 dieną įkurta Viljandžio apskrities savivaldybių bendradarbiaujanti institucija.
Sąjungos pagrindinė užduotis – tai pagal įstatymų nustatytos vientisos ir subalansuotos apskrities plėtros palaikymas, jos narių bendradarbiavimo vystymas, pasikeitimas informacija ir patirtimi, atstovavimas bendriems interesams ir teisių gynimas, taip pat įstatymų arba sutarties Sąjungai numatytų įpareigojimų vykdymas.
Viljandžio apskrities Savivaldybių sąjunga atstovauja apskričiai, apskrities savivaldybėms valstybinėse organizacijose ir kitose institucijose.
Sąjunga teikia skirtingas paslaugas savivaldybėms, apskrities gyventojams ir organizacijoms, koordinuoja apskrities švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros renginių organizavimą ir iš dalies pinigais remia juos bei daugelį nepelno siekiančių susivienijimų iš apskrities savivaldybių surinktų lėšų.
SUDĖTIS
Sąjungos aukščiausioji sprendžiamąjį balsą turinti institucija arba visuotinis susirinkimas – tai Seniūnų susirinkimas, kuriam paprastai priklauso savivaldybės tarybos pirmininkas ir valsčiaus arba miesto vadovas. Seniūnų taryba iš tarybos narių renka valdybą, kuriai taikomas principas – po vieną narį Viljandžio sritims (t.y.,. pietų, šiaurės, Viljandžio ir neprisijungusių savivaldybių sritims) + Viljandžio miesto atstovas + Sąjungos pirmininkas + pirmininko pavaduotojas. Taigi sąjungos valdybą iš viso sudaro 7 asmenys. Apskrities interesai dažniausiai keliami aukščiau už partinius interesus, ir to stengiamasi laikytis. Sąjungos valdyba ir visuotinis susirinkimas paprastai renkasi 11 kartų per metus.
Valdybos sudėtis:
BIURAS
Sąjungos veiklai vadovauja biuro kolektyvas, kurį sudaro vykdantysis direktorius, sekretorė ir kultūros patarėja. Vykdančiojo direktoriaus pareigas ilgai ėjo Märt Moll, kuris pasireiškė kaip aktyvistas dar steigiant Sąjungą. Nuo 2005 metų Sąjungos vykdantysis direktorius yra Reevo Maidla. Sąjungos sekretorė Krista Ojamäe eina savo pareigas nuo 1992 metų, o kultūros patarėja Ele Saar – nuo 1996 metų.
ISTORIJA
Sąjunga buvo įkurta 1992 metų sausio mėnesio 17 dieną.
Prisijungus kelioms savivaldybėms, išliko 100 procentinė narystė, ir šiuo metų iš viso yra 15 narių –
Abjos, Hallistė, Karksi, Kolga-Jaani, Kőo, Kőpu, Paistu, Pärsti, Saarepeedi, Suure-Jaani, Tarvastu, Viiratsi valsčiai ir Viljandžio, Mőisakülos bei Vőhmos miestai.
Sąjungos pirmininkai buvo:
2005-11-23 Sąjungos pirmininku išrinktas Hallistės valsčiaus seniūnas Andres Rőigas, kuris ligi šiol tebeina šias pareigas.
2003-04-23 – 2005-11-23 Jaan Lukas, Tarvastu valsčiaus seniūnas;
1999-12-06 – 2003-04-23 Peep Aru, Viljandžio miesto meras;
1992-01-17 – 1999-12-08 Kalevi Kaur, Kolga-Jaani valsčiaus seniūnas.
VEIKLA
Sąjunga yra svarbiausia apskrities bendrų renginių organizatorė. Per finansavimą esame susiję su kultūros, švietimo, jaunimo ugdymo ir sporto veikla. Be organizuojamų renginių, Sąjunga taip pat rengia mokymo kursus savo nariams bei savivaldybių darbuotojams. Tarp jų, valsčiaus tarybų pirmininkams ir savivaldybėms. Kasmetine tradicija tapo mokomoji kelionė pas užsienio partnerius ir sporto šventė.
Per visą sąjungos veiklos laikotarpį jos atstovai vieni arba su kitų sąjungų atstovais pateikė nemažai įstatymų projektų arba dalyvavo juos rengiant. Priimant įstatymus buvo atsižvelgta į daugelį mūsų siūlymų dėl įstatymų ir nutarimų. Per valstybines sąjungas (Estijos apskrities savivaldybių sąjunga ir Estijos miestų sąjunga) kasmet teikiami pasiūlymai, kaip formuoti valstybinį biudžetą.
Sąjunga kiekvieną dieną užsiima aktualių problemų sprendimu. 2007 metus geriausiai apibūdina pasirengimas naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemones. Tam tikslui numatyta naujų sporto aikštynų ir judėjimo takų steigimas visoje Viljandžio apskrityje. Be to, plėtojame turizmo kelią „Žaliasis kelias“, visuomeninio švietimo tinklą, interneto sklaidą ir socialines paslaugas. Taip pat vyksta derybos su valstybe dėl vaikų namų tinklo perėmimo apskrities žinion.
TARPTAUTINIAI SABTYKIAI
Nuo 2007 metų Sąjunga turi bendrą tarptautinių santykių tinklą su Viljandžio apskrities taryba, siekiant užtikrinti stabilius santykius ir apskrities užmojį. Sąjungos užsienio partneriai yra:
5) Valmieros rajonas (Latvija)
7) Elzaso regionas, savivaldybių sąjunga, tarp jų Miunsterio (Prancūzija)
8) Bauskos rajonas (Latvija)
BENDRADARBIAUJANTYS PRETNERIAI ESTIJOJE
Per pinigines subsidijas ir kitokią paramą Sąjunga yra susijusi su labai daug apskrities organizacijų.
Be aukščiau nurodytų, partneriai yra taip pat menų susivienijimai, žmonių su negalia organizacijos, apskrities kultūros ir jaunimo darbuotojai.
STAMBESNI APSKRITIES RENGINIAI
Viljandžio Hanzos dienos
Sakalos žaidynės (kas natri metai, paskutinį kartą – 2007 m.)
Tarptautinė žiemos šokių šventė
Bažnytinės muzikos dienos
Tarptautinė šokių diena
Apskrities bei respublikos tarptautinė jaunimo diena
Tarptautinė kaimo moterų diena
Respublikinės genčių dienos
Tarptautinis Žmonių su negalia kultūros festivalis
Apskričių orkestrų diena
Respublikinis mokytojų teatro festivalis „Tiltai“
Apskrities jaunimo ir suaugusiųjų teatro dienos
Üles
|
|
|
